Renginiai, kuriuose verta apsilankyti

Bhakti-jogos sanjasio (atsižadėjusio vienuolio) Bhaktivedantos Damodaros Maharadžo paskaitos Lietuvoje sausio 24-28 dienomis.

Renginys nemokamas.

Visos paskaitos vyks Pranciškonų rūmuose , Trakų g-vė 9/1, 213 salėje, II aukšte

Sausio 24 d., ketvirtadienis, 18.00 val.
Sausio 25 d., penktadienis, 18.00 val.
Sausio 26 d., šeštadienis, 16.00 val.
Sausio 27 d., sekmadienis, 15.00 val.
Sausio 28 d., pirmadienis, 18.00 val.

Bhaktivedanta Damodara Maharadžas
Trumpa autobiografija

"Gimiau Sidnėjuje, Australijoje, katalikų šeimoje, 1970 m. gegužės 5 d., dvasiškai palankią Šri Gadadharos Panditos (Gaura liloje - Šrimati Radharani) atėjimo dieną.

Nuo vaikystės svajojau nukeliauti į Indiją. Vieną kartą, kai buvau 7 ar 8 metų amžiaus, pamaniau - "medituosiu". Užmerkiau akis ir staiga viskas tapo panašu į liepsnas, raudonas - labai išsigandau ir daugiau nemėginau meditacijos. Lankiau katalikų mokyklą, o po baigimo, Sidnėjaus Universitete ėmiau studijuoti ekonomiką, bet tai ilgai netruko, nes susikroviau daiktus į kuprinę ir išvykau į Indiją be atgalinio bilieto, tada man buvo 19 metų.

Maždaug du metus praleidau Indijos ir Pakistano Himalajuose, keliavau pėsčiomis, o galiausiai atsidūriau Kalkutoje, tris mėnesius savanoriavau motinos Teresos įstaigoje. Laipsniškai susidomėjau Rytų religija, ir atsidūriau Tamal Nadu, Pietų Indijoje, kur gyvenau šalia Guru dar pusantrų metų. Patyręs mistinį išgyvenimą, palikau tą vietą, pasigavau maliariją, ir vėl atsidūriau Sidnėjuje.

Taigi, sugrįžau į Australiją ir Krišnos malone gavau Bhagavad-gitą, parašytą Šrilos Bhaktivedantos Svamio. Perskaičiau Bhagavad-gitą ir per vieną naktį pasikeitė mano visas gyvenimas. Atradęs viską ko ieškojau, prisijungiau prie Hare Krišna judėjimo ašramo Australijoje. Bet karčiai nusivylęs ten vyravusiais santykiais, labai daug meldžiausi Krišnai, kad man padėtų. Po dviejų dienų gavau Šrilos Gaura Govindos Svamio, pačio geriausio Jo Dieviškosios Malonės Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo mokinio, paskaitas. 1994 m. jis atvyko į Melburną, ir jo malone jį sutikau.

Prašiau suteikti man įšventinimą, bet jis sakė: "Neskubėk, koks tavo vardas? Iš kur tu..." Tada jis įžengė savo lotosinėmis pėdomis į mano širdį ir tarė: "Santykiai su guru yra amžini, pagrįsti meile ir tikėjimu. Priimu tave kaip savo amžiną mokinį, bet neskubėk su įšventinimu. Šrila Prabhupada taip pat laukė 12 metų." Tuo metu stebėjausi jo pasakymu, bet kai jis paliko šį pasaulį, o aš priėmiau įšventinimą pas Šrilą Bhaktivedantą Narajaną Maharadžą - tada supratau, ką jis norėjo tuo pasakyti. Vėl išvykau į Indiją, vėl be atgalinio bilieto, ir beveik 2 metus gyvenau Gaura Govindos Svamio ašrame Bhubanešvare. Jis kasdieną skaitydavo paskaitą iš Šrimad Bhagavatam, 3-4 valandų trukmės. Taip bendraudamas su juo labai sudomėjau šventraščiais ir Krišnos bei Šrimano Mahaprabhu, kuris apsireiškė šiame pasaulyje mokyti ir patirti atsidavimo proceso skonį, kartojant Šventus Vardus, žaidimais.

Po to kai Šrila Gaura Govinda Svamis paliko šį pasaulį 1996 m., dėl dvasinio vedimo kreipiausi pas Jo Dieviškąją Malonę Šrilą Bhaktivedantą Narajaną Gosvamį Maharadžą. Po dviejų savaičių jis suteikė man įšventinimą ir pavadino mane Šri Radhanath das brahmačari. Gyvenau šalia jo, Indijoje, Mathuroje, jo ašrame, šešis metus, kol pradėjau keliauti ir mokyti to, ką iš Jo išgirdau. 2003 m. man buvo suteiktas atsižadėjusio sanjasos, vienuolio visam gyvenimui, įšventinimas.

Man patinka suteikti kiekvienam žmogui, kurį sutinku, susidomėjimą tikru dvasiniu gyvenimu. Mėgstu žmones, ir stengiuosi padėti jiems suteikdamas tą patį šansą, kurį turėjau pats - išgirsti Vedų šventraščių pamokymus. Jaučiu, kad tai visaapimanti ir nesektantiška filosofija, kurią gali praktikuoti bet kuris, bet kokioje kultūroje, nes ji pagrįsta tyru Dievo vardų giedojimu. Stengiuosi kad paskaitose būtų humoro ir kad jos būtų pritaikomos. Keliauju daugiausiai į Kiniją, Indoneziją, Iraną, Rusiją, Turkiją, Armėniją, Gvianą, Venesuelą, Europą ir JAV, skamba lyg būtų labai daug, bet iš tiesų tai tik lašas vandenyne. Visa tai mano dvasinių mokytojų malonė, ir viliuosi visados atstovauti juos geriausiai kaip tik galiu.

Upanišados sako,

hare krsna hare krsna krsna krsna hare hare hare rama hare rama rama rama hare hare
iti sodaskam namnam kali-kalmasa-nasanam natah parataropayah sarva-vedesu drsyate

"Šešiolika Maha-mantros vardų sunaikina šio Kali Amžiaus nešvarą. Visoje Vedų raštijoje neįmanoma rasti iškilesnių dvasinės religijos priemonių."

-----------------------------------

Mano komentaras: Atrodo, kažkuriame video mačiau kaip Šripad Damodar Maharadžas pasakojo apie tą ypatingą pokalbį su Šrila Gour Govinda Maharadžu dėl įšventinimo.

Kai išgirdau tą pasakojimą, tai pagalvoju, kad vyko visai taip, kaip aprašoma knygose, pvz. Džaiva Dharmoje, čia: https://www.facebook.com/notes/tyra-bhakti-...432331123492237

" Tai žinoma kaip pravriti-rūpa-šradha (išskirtinė tendencija užsiimti tarnyste Krišnai). Kai toks tikėjimas pateka dživos širdyje, su ašaromis akyse jis pasiryžta tapti vaišnavo sadhu sekėju. Vaišnavas, kurio globą jis tuo momentu priima, yra guru."

Tikriausiai tai įvyko jau Indijoje, Bhubanešvare, nepamenu, bet jis klausėsi Šrilos Gour Govindos Svamio Maharadžo hari-kathos berods per Nitjananda Trajodašį. Šrila Gour Govinda Svamis taip kalbėjo apie Nitjananda Prabhu, kad Damodara Maharadžas buvo giliai paveiktas, iki širdies gelmių. Naktį jis verkė. Ryte atėjo pas Šrilą Gour Govindą Svamį, ir paprašė įšventinimo. Tada jis jam pasakė: "neskubėk, koks tavo vardas?..."

Kitas pasakojimas, iš video kuris yra įdėtas ir šiame puslapyje (t.y. tyrabhakti .lt facebook'e), yra apie tai, kaip Damodara Maharadžas atėjo pas Šrilą Gurudevą pirmą kartą. Jis turėjo tokius esminius klausimus galvoje: "Ar pažinojote Gour Govindą Svamį?". "Ar jūs vienoje linijoje?". Nes jeigu atsakymas būtų kad ne, tai jis būtų tuoj pat ėjęs kažkur kitur.

Jis dar nieko nesakė, o Šrila Gurudevas paklausė jo: "tu iš kur?".
- "Iš Bhubanešvaro"
- "O, Gour Govinda Svamis. Aš jį taip gerai pažinojau. Ir mes esame vienoje linijoje."

Ta viena fraze jo klausimai buvo atsakyti. Taip jis suprato, kad čia guru-tattva, asmenybė, kuri turi guru savybes, nes Šrila Gurudevas žinojo, ką jis laiko viduje.

Jis buvo taip paveiktas Šrilos Gurudevo asmeninių savybių, kad pasakojo taip: "Į jo kambarį užėjau būdamas Šrilos Gour Govindos Svamio mokiniu, o išėjau jausdamasis jau jo mokiniu. Pats buvau nustebęs, todėl sugrįžau ir paklausiau: "aš nesuprantu - kas mano mokytojas: Gour Govinda Svamis ar jūs?" Šrila Gurudevas pradėjo juoktis, ir pasakė: "kaip tau labiau patinka"."